Pavojingi signalai katilinėje: kodėl naujas šilumos siurblys sename name gali sugesti per dvejus metus?
Pavojingi signalai katilinėje: kodėl naujas šilumos siurblys sename name gali sugesti per dvejus metus?
Planuojant modernizuoti namų šildymą ir įsirengti efektyvų šilumos siurblį „oras-vanduo“, dažniausiai fokusuojamasi į paties įrenginio kainą bei parametrus. Tačiau didžiausia klaida, ypač renovuojamuose ar senesnės statybos namuose – naują, išmanią technologiją tiesiog „prijungti“ prie senų vamzdynų ir radiatorių, neatlikus namų darbų.
Po metų ar dvejų tokio eksploatavimo vartotojai neretai susiduria su pirmuoju rimtu simptomu – pradeda lašėti, rūdyti ar kiaurai prarūdija plieninis išsiplėtimo indas. Dažnas skuba kaltinti detalių kokybę ar gamyklinį broką, tačiau realybė kita. Išsiplėtimo indo suirimas yra tik pirmoji „kregždė“, įspėjanti, kad pačioje sistemoje vyksta destruktyvūs procesai, galintys visiškai sugadinti brangiausią jūsų pirkinį – patį šilumos siurblį.
Kas vyksta sistemos viduje?
Senuose radiacinio šildymo vamzdynuose per dešimtmečius yra susikaupę didžiuliai kiekiai nuosėdų ir metalo apnašų (magnetito). Kai į tokią aplinką pajungiamas naujas siurblys, pasikeičia vandens srautai ir temperatūriniai režimai. Jei sistema neparuošta, prasideda grandininė reakcija:
- Elektrocheminė korozija: Sujungus skirtingus metalus (pvz., senus metalinius vamzdžius ar radiatorius su naujomis žalvarinėmis ar varinėmis siurblio detalėmis) ir nesant tinkamo įžeminimo, vandenyje kyla mikro srovės. Jos tiesiog „tirpina“ silpnesnį metalą – dažniausiai plienines išsiplėtimo indo sieneles.
- Agresyvus vanduo ir deguonis: Jei sena sistema pildoma paprastu vandeniu iš šulinio ar gręžinio, jame gausu ištirpusio deguonies ir druskų. Deguonis veikia kaip peilis metalui, sukeldamas greitą taškinę koroziją.
Jei laiku sureaguojama tik į prakiurusį bakelį ir jis tiesiog pakeičiamas nauju – priežastis lieka. Kitas eilėje bus brangus šilumos siurblio šilumokaitis arba cirkuliacinis siurblys, kurio remontas kainuos tūkstančius.
Ką privaloma padaryti PRIEŠ ĮRENGIANT „oras-vanduo“ sistemą?
Kad investicija tarnautų dešimtmečius, o ne kelis sezonus, montuojant įrangą (ypač senesniuose namuose) būtina pasirūpinti šiais saugikliais:
- Sistemos išplovimas ir vandens tyrimas: Prieš jungiant naują siurblį, sena sistema privalo būti chemiškai išplauta, pašalinant visus per metus susikaupusius purvus. Naujas šilumnešis (vanduo) turi būti patikrintas – jo pH lygis ir kietumas privalo atitikti gamintojo reikalavimus. Dažnai rekomenduojama naudoti specialius korozijos inhibitorius (priedus).
- Magnetinio purvo filtro montavimas: Tai pirmoji ir svarbiausia šilumos siurblio apsaugos linija. Kokybiškas magnetinis filtras surenka net smulkiausias metalo dulkes ir magnetitą, neleisdamas jiems nusėsti ant išsiplėtimo indo dugno ar užkimšti siurblio šilumokaičio. 👉Purvarinkis
- Potencialų išlyginimas ir įžeminimas: Katilinėje visi metaliniai vamzdynai ir prietaisai turi būti sujungti į vieną tvarkingą įžeminimo kontūrą. Tai eliminuoja klajojančias elektros sroves, kurios ir yra pagrindinis žaibiškos elektrocheminės korozijos variklis.
- Sistemos sandarumas: Įsitikinkite, kad sistemoje nėra mikropratekėjimų, dėl kurių tektų nuolat papildyti slėgį nauju vandeniu. Kiekvienas naujas įleistas vandens litras atneša naują porciją deguonies, kuris spartina rūdijimą.
Išvada: Katilinės įrengimas nėra tik prietaiso pakabinimas ant sienos. Tai vientisas organizmas, kurio ilgaamžiškumą lemia teisingas vandens paruošimas, mechaninė filtracija ir elektros sauga. Pasirūpinkite šiais žingsniais iš anksto – taip sutaupysite laiko, pinigų ir išvengsite netikėtų avarijų viduržiemį.
