Staigi pagalba per šalčius: yra tik vienas būdas saugiai pašalinti ledą nuo šilumos siurblio – visi kiti pavojingi
Ką daryti? Palikti? Gramdyti? Tirpdyti vandeniu?
Labai svarbu, ar sistema dar sugeba pati save atitirpinti.
Kada nieko neliesti ir ledo palikti ramybėje? Jei sistema pati sugeba įsijungti atitirpinimo režimą, ledą reikia palikti ramybėje
Įrenginys retkarčiais trumpam sustoja ir nustoja šildyti; iš lauko bloko ima kilti garai; girdisi duslesnis, kitoks veikimo garsas; po keliolikos minučių šildymas grįžta. Tai reiškia, kad šilumos siurblys pats tirpdo ledą iš vidaus. Tokio ledo nereikia nei krapštyti, nei kasti. Jo neliečia net meistrai.
Vienintelis darbas šiame etape – nuvalyti sniegą aplink bloką, kad būtų oro pritekėjimas.
Kada jau būtina tirpdyti drungnu vandeniu? Kai atitirpinimo režimas nebeįsijungia ir sistema akivaizdžiai nebesusitvarko su ledu. Tai matoma iš požymių: ledas storas ir kietas kaip akmuo;
blokas „užmūrytas“, ventiliatoriaus beveik nesimato; įrenginys visą dieną neatitirpdinėja; šildymas namuose pastebimai silpsta; girdisi sunkesnis, įtemptas darbas. Tokiu atveju ledą palikti yra pavojinga. Sistema užsikemša, trūksta oro, kompresorius dirba ant ribos.
Profesionalai tokiose situacijose tirpdo ledą drungnu, ne karštu vandeniu. Tai įprasta praktika Kanadoje ir Skandinavijoje, kur žiemos dar griežtesnės nei Lietuvoje.
Kaip tai daroma: nuvalomas sniegas aplink bloką; pilama šilto (ne karšto) vandens, vengiant elektronikos zonos; ledas paliekamas natūraliai sutrūkti ir nutekėti. Po to įrenginys gali vėl atlikti normalų atitirpinimo ciklą.
Ko nereikia daryti .Mechaninis gramdymas yra dažniausia gedimų priežastis. Lamelės ir šilumokaitis yra labai ploni – juos lengva pažeisti net minkštu įrankiu. Nereikia naudoti druskos, karbamido ar kitų tirpiklių. Jie sukelia koroziją ir gali patekti į elektronikos zonas.
Nereikia pilti verdančio vandens, nes metalas gauna stiprų temperatūros šoką, o vamzdeliai gali trūkti. Negalima palikti bloko visiškai užpustyto visai dienai ar savaitei. Tokiu atveju sistema dirba dusdama ir rizikuojate rimtu gedimu. Dažniausios klaidos, kurias šiuo metu daro namų šeimininkai. Šaltis išryškino kelias nuolat pasikartojančias klaidas. Jas įvardija ir Lietuvos meistrai, dirbantys su tokiais gedimais. Ledas gramdomas peiliu, atsuktuvu ar kastuvu. Tai beveik garantuotas kelias sugadinti šilumokaitį. Pažeista vieta neberemontuojama – jai keisti reikia viso mazgo.
Vanduo pilamas tiesiai ant laidų ar elektronikos dėžutės. Vanduo turi būti pilamas tik ant ledo, o ne ant elektronikos mazgų. Bandymas išjudinti užšalusias ventiliatoriaus mentes ranka. Tai tiesiausias kelias sulenkti mentę, sulaužyti motorą arba sukelti vibraciją, kuri vėliau sugadina visą bloką. Blokas paliekamas visiškai užverstas sniegu.
Net 10–20 cm sniego siena aplink bloką stipriai sumažina oro srautą ir perkaista kompresorių. Uždengimas sandariu uždangalu. Tarp uždangalo ir metalo įkalinama drėgmė, kuri virsta ledo sluoksniu arba sukelia koroziją. Tikėjimas, kad „gal rytoj atitirps“. Prie minus dvidešimties ne tik neatitirps, bet ir sustorės. Kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau ir rizikingiau ledą pašalinti.
Kas nutiks, jei paliksite storą ledo sluoksnį?
Sistema pradės šildyti daug silpniau, nes šilumokaitis praranda galimybę atlikti šilumos mainus. Elektros sąnaudos gali padidėti kelis kartus. Atitirpinimo režimai gali visai nebeįsijungti. Kompresorius dirbs perkrautas ir gali perkaisti. Blogiausiu atveju įrenginys sustos, o remontas žiemą kainuoja daug.
Ką daryti dabar? Jei sistema dar įsijungia į atitirpinimo režimą – ledo nelieskite.
Jei sistema dar įsijungia į atitirpinimo režimą – ledo nelieskite. Jei ji nebeatitirpsta ir blokas akivaizdžiai apaugęs ledu – tirpdykite drungnu vandeniu. Tai vienintelis metodas, kurį realiai naudoja šaltų regionų profesionalai ir kuris saugiai leidžia atstatyti įrenginio darbą.
Prieš žiemą pasirūpinkite savo šilumos siurbliu.
Tinkamai įrengto šilumos siurblio nuolat prižiūrėti nereikia, ypač jei išorinis blokas turi tinkamą apsaugą nuo apledėjimo. Tai apima kondensato surinkimo vonelę su savireguliuojančiu šildymo kabeliu ir šildomą kondensato nuvedimą (pavyzdžiui, į lietaus nuotakyną). Tiesa, šios papildomos priemonės šiek tiek brangina pradinę investiciją į įrenginį, tačiau užtikrina patogumą.
Visgi, nesant apsaugų nuo apledėjimo, svarbu reguliariai šalinti po išoriniu bloku susidariusį ledą, tačiau tai daryti reikia atsargiai, nepažeidžiant įrenginio, kaip aukščiau ir minėta. Ledą po išoriniu bloku šalinti būtina, kad susidaręs ledo kalnelis nepasiektų ventiliatoriaus ir besiplėsdamas jo neapgadintų. Be to, nevalant ledo po įrenginiu gali susiformuoti pavojinga čiuožykla. „Šilumos siurblio nerekomenduojame statyti prie įėjimo arba garažo vartų, nes ten gali būti slidu“.
Sunerimti, verta tuomet, kai apledėja šilumos siurblio šilumokaitis (plokštelės).
„Išoriniame bloke yra garintuvas, sudarytas iš smulkių plokštelių. Jei matote, kad jos visiškai neatitirpsta, o ledo sluoksnis tik storėja, tai signalizuoja apie problemą. Tvarkingai veikiantis siurblys privalo visiškai pašalinti ledą. Skubiu atveju siurblį galima gelbėti atsargiai užpilant ant šilumokaičio šilto (jokiu būdu ne verdančio!) vandens“, kaip ir paminėta.
Visgi techniškai tvarkingame šilumos siurblyje ledas ant plokštelių neturi kauptis. Atsiradus ledui, ventiliatorius pradeda veikti garsiau (dėl padidėjusio oro pasipriešinimo), o didelis ledo kiekis gali pažeisti vamzdelius ar sulankstyti plokšteles. Jei ledo priauga labai daug, į jį gali pradėti daužytis ventiliatoriaus mentės.
Tokiais atvejais, sulaužytos mentelės ir visi kiti išorinio bloko komponentai, yra pripažįstami negarantiniais atvejais, todėl saugokite, ir pasirūpinkite išorinio bloko apsauga nuo ledo.
Lietuvos Rytas. 2026.01.31

